site-logo
lt
en ru

Naujienos

NATŪRALŪS ORGANIZMO SVEIKATOS IŠTEKLIAI IR STRESO POVEIKIS JIEMS

Stresas – tai psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kai žmogaus reaguoja į bet kokį pasikeitimą išorėje ar viduje, reikalaujantį prisitaikymo arba atsako. Stresas gali būti fizinis (trauma, liga), emocinis (baimė, nerimas, atsakomybė, sukrėtimas), cheminis (toksinai). Kiekviena iš šių formų gali sužadinti visą cheminių reakcijų grandinę ir tuomet organizme išsiskiria dešimtys hormonų bei mediatorių, veikiančių žmogaus sąmonę.

Žmonės smegenis ir kūną formuoja mintimis, emocijomis, ketinimais ir patirtimis. Kažkas yra pasakęs, kad smegenų kalba – tai mintis, o kūno kalba – tai emocijos.

Nėra kūne ląstelės, kuri nežinotų, ką veikia kita ląstelė

„Tik nedaugelis pagalvoja, kad įsitikinimai, suvokimas ir tai,  kaip mes nuo pat gimimo sąveikaujame su išoriniu pasauliu, veikia mūsų vidinę aplinką, kuri organizmo ląstelei yra išorinė aplinka. Nėra kūne ląstelės, kuri nežinotų, ką veikia kita ląstelė. Jos „susikalba“, jos turi energetinius išteklius, skirtus optimaliai sveikatai kurti ir palaikyti“, – teigia Druskininkuose įsikūrusio „UPA Medical SPA“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Viktoras Meižis.

Trumpalaikis stresas yra būtinas ir naudingas tam, kad būtume budrūs, motyvuoti, galėtume greitai reaguoti į pavojų ar iššūkius, kuriuos reikia įveikti, arba prisitaikyti prie tam tikrų aplinkybių.

Tačiau ilgalaikis, užsitęsęs  stresas, sutrikdydamas vidinę kūno pusiausvyrą, sąlygoja neigiamus pokyčius. Tokiu atveju vietoje vidinės terpės dinaminės pusiausvyros palaikymo, didelis energijos kiekis nuolat nukreipiamas kitur. Tada ląstelės tampa savanaudėmis ir nustoja bendrauti tarpusavyje. Kalbant vaizdingiau, jos nebeskiria laiko kokybiško funkcionavimo „palaikymo” darbams, o vien tik ginasi. Sutrikdoma žmogaus homeostazė. Žmogus tampa pavargusiu ir nelaimingu dėl atsiradusių  įvairių fiziologinių pakitimų organizme, kurie su laiku sukelia galvos skausmus, dirglumą, nemigą, virškinimo sutrikimus. Vėliau išsivysto ligos – padidėjęs kraujospūdis, išeminė širdies liga, galvos smegenų insultas ir kitos žmogų žalojančios būklės - priklausomybės, dėl neatidumo įvykstančios traumos.

Tyrimai patvirtina, kad patiriant stresą organizme nutrūksta gijimo procesas. Kuo ilgiau išlikimo sistema būna nuolat aktyvi, tuo ilgiau kūnas slopina savo išteklius, skirtus optimaliai sveikatai kurti, tad visa sistema pasidaro neadaptyvi.

Autonominė nervų sistema ir meditacija

Nors galvojame, kad mus valdo galvos smegenys, mūsų kasdienių patirčių ir orientacijos centras yra autonominė nervų sistema, kurią sudaro parasimpatinė ir simpatinė nervų sistemos. Parasimpatinė sistema atsakinga už „išsijungimą”, saugumą, poilsį, gijimą. Simpatinė – už pasirengimą  kovai ar skrydžiui (dažnai vartojamas angliškai terminas “fight and flight” reakcija). Ši autonominė nervų sistema apsprendžia, kas mes esame, ką mes jaučiame ir kaip reaguojame šiame pasaulyje. Ji už mus atlieka nevalingas organizmo funkcijas, sudarydama organizmo jungtis su smegenimis. Šias funkcijas valdo ne mąstančioji smegenų dalis, o po ja glūdintys žemesnieji smegenų centrai, kurie žmogaus evoliucijos eigoje susiformavo anksčiau. Su šiais centrais galima susilieti medituojant ir taip paveikiant autonominę nervų sistemą norima linkme.

Genai ar aplinka?

Vyrauja įsitikinimas (mitas?), kad žmogaus sveikatą ir ligas pagrinde apsprendžia genetika, paveldimumas. Tačiau šiuolaikinis mokslas teigia, kad 95 proc. visų susirgimų nulemia gyvenimo būdas ir elgesys, o genų raiška kinta kas akimirką.  

Mes gyvename korporacijų ir įvairių institucijų valdomame pasaulyje, kuriame asmuo už jį formuojančios institucijos ribų nebeegzistuoja. Aplink mus daug baimės, negatyvumo ir blogų žinių, nes geroms žinioms nėra rinkos, jos mažai ką domina. Taigi, tokioje mūsų gyvenamoje aplinkoje ilgalaikio streso tikrai daugės.

Kiekvieno žmogaus organizmas žino kaip save išgydyti

Žmogus turi visą biologinę ir neurologinę “įrangą” norimam rezultatui pasiekti, tačiau jos nenaudoja tinkamai, nes neskiria laiko įsiklausyti į savo kūną ir gebėti atpažinti jame vykstančių procesų. Kaip stresą sumažinti ir valdyti pirmiausia priklauso nuo to, ar sugebame jį atpažinti. Su sąmoningumu ateina supratimas, o su supratimu – pasirinkimas.

Daugelis mūsų nuo pirmadienio iki penktadienio gyvena mechanistinį gyvenimą, palikdami asmeninį gyvenimą geriausiu atveju savaitgaliui. Laisvalaikį, kuris galėtų būti skiriamas poilsiui, pavogė radijas, televizija, internetiniai socialiniai tinklai, pramogos ir pasilinksminimai.

Dirbdami mes kariaujame („fight and flight“) dėl kažko, t. y. dėl pinigų, pripažinimo, būtinų poreikių patenkinimo. Ilsėdamiesi mes taikiai praleidžiame laisvą laiką dėl savęs, vystydamiesi kūniškuoju, jausmų ir emocijų bei mąstymo lygiais.

Taigi, ilgalaike prevencija būtų tinkamas darbo ir poilsio režimas, tinkamai ir pastoviai skiriamas laikas kokybiškam laisvalaikiui.

Mūsų nervų sistema yra socialinė struktūra ir ryšyje su kitomis struktūromis užtikrina balansą ir stabilumą. Turime skirti laiko ir pagalvoti apie tai, kaip mes gyvename, dirbame ir ilsimės. Savo praktikoje pastebėjau, kad dažniausiai apie tai pradeda galvoti tik susirgę arba patyrę traumą žmonės. Kiekvieno žmogaus organizmas žino kaip save išgydyti, tik mes turime palaikyti šį procesą.

Sveikatinimo įstaiga – sąmoningai skirtas laikas savo sveikatai

Sveikatinimo įstaigas galėčiau prilyginti senovės Graikijoje statytoms medicinos globėjo dievo Asklepijaus šventykloms, kurios buvo statomos už miesto ribų, gamtos apsuptyje, kur vyravo gaivus oras, ramybė ir taika, ir kur buvo atliekami gydymo ritualai. Šiandieną sveikatinimo įstaiga turi visą reikalingą aplinką ir priemones, kad jose dirbantys specialistai padėtų pacientų autonominei nervų sistemai užbaigti neužbaigtus darbus negaluojančiame kūne.

Išsirinkite programą su gydomosiomis, veidą ir kūną puoselėjančiomis SPA procedūromis, masažais, ritualais  sveikatą stirprinančią programą

Norite pasitarti, pasikonsultuoti? Susisiekite +370 313 59188 arba booking@upa.lt

Naujienlaiškis

Gaukite mūsų naujienas pirmieji

{{error}}

{{message}}